2012 m. vasario 22 d., trečiadienis

Nežinau kur

Turiu nekviestų svečių. Jau 3 savaites.
Nesuprantu. Vėl sergu ar - dar vis sergu. Liga iš vienos formos pereina į kitą. Vis kitaip bjaurią ir nemalonią. Pagerėja porai dienų ir vėl iš naujo. Panašu, kad visi britaniški virusai prieš mane susimokė.
Gripu paskutinį kartą sirgau kokiais 2004 metais, kai sugalvojau pasiskiepyti. Nepatiko. Dabar nesiskiepijau - pats įsiskiepijo. Ir dabar labai nepatinka.
Nosies gleivinė pluša kaip socialistinio darbo didvyris, siekdamas užsitarnauti auksinį medalį "plaktukas ir pjautuvas". Produkcijos prigamino penkiems metams į priekį. Tik spėk pūsti. Bet džiaugsmo maža.
Kiekviena kūno ląstelė skauda. Prisimenu, kaip mokykloje fizrukas mėgo sakyti, kai po didesnio krūvio visiems skaudėjo raumenis "dabar užtai žinote, kad raumenys yra". Taip ir aš dabar žinau, tai yra, jaučiu, kad mano menkas kūnelis sudarytas iš 75 trilijonų ląstelių. Kiekvieną ląstelę jaučiu asmeniškai.
Bet smagiau, kai jos gyvena be skausmo ir užsiima savo kasdieniais darbeliais per daug neprimindamos apie savo egzistavimą. Jos užsima savo reikalais - aš savo. Gyvename santarvėje, vieni kitiems netrukdome. Aš joms duodu valgyti, išvedu pakvėpuot grynu oru, kartais panuodiju alkoholiu, jos man už tai kitą dieną atsikeršija... taip ir gyvename pamažu. O dabar ta visa septyniasdešimtpenkitrilioninė kompanija man choru rėkia - mums skauda, ieva, gelbėk! Bandžiau gelbėti paracetamoliu, nepadeda. Gaila man jų, stengiasi, kovoja su virusais, bando išvaryti. O tie nenori nešdintis.
Rytoj bandysiu gauti receptą antibiotikams. Reikia išorinės pagalbos. Bet girdėjau, kad čia antibiotikus labai nenoriai dalina.

3 komentarai:

  1. su tais antibiotikais tai atsargiai reik. privaloma visą kursą praeit (net kai jau visos alei viena iš tų 75 *10^12 lastelių patenkintos tylės vistiek reiks gert antibiotikus iki nustatytos datos), o paskui berods mėnuo (ar ilgiau?) trunka atsistatymas, kai jokių ten pasivaikščiojimų aplink ežerus ar prie pasaulio krašto.
    kiekvienam savaip aišku ale aš savuosius virusus pribaigiau peršalimo vaistais, arbatų kibirais (literaly! nes 6-8 pusės litro puodus vadint puodukais neapsiverčia liežuvis), sriubom ir miegu. savaitgalis veltui, užkrato platinimui darbe (iš kur parsinešiau ten ir grąžinau.skolingas likt nemėgstu) ir viskas :) pačiaudau kartais, bet tik tiek. česnakas iš raciono neišimtas. dviese valgom, tai neigiamų pasekmių nejaučiam :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. ačiū. gydysius ir atsistatinėsiu kaip priklauso. :)
    sveikata - svarbiausia.

    AtsakytiPanaikinti
  3. net ramiau 'paliko' radus, jog ne mano vienos, rodos, menkutes ligos visgi yra ilgesnes ir skaudesnes gyvenant Anglijoj. Galbut skaitydama bloga rasiu ir isgalvota atsakyma, kodel taip, nes kraipau galva jau kelinti metai. Ir beje, kaip cia yra, kad britai sitiek laiko gyvendami tokiomis oro salygomis, vis dar neturi imuniteto slogoms bei virusams? Nes dazniausiai nuo ju uzsikreciam. (atsakyma, manau, velgi rasiu, nes rodos jog tamsta bloge parasius apie absoliuciai viska) :)

    AtsakytiPanaikinti