2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis


Tai va. Ryte nueinu į virtuvę - o ten juoda katė, o gal ir katinas. Neprisistatė. Bet tikriausiai katė, nes į mano ex-katę panaši. Tik akys žalios, o pati juoda. Ir be apykaklės - naminės katės čia su apykaklėm, adresais, čipais, o iškrypėlių katės - su dzinguliukais. Kokiu reikia būti nevispročiu - kad katei ant kaklo kabint varpelį? Patys tegul pavaikšto su skamablu ant kaklo - kad neliūdna būtų. Bet pažįstu pora kačių su skambaliukais - jos ir paukščius net sugeba sumedžioti. Taip kvailiems paukščiams ir reikia. Ko norėt - buki miesto paukščiau, tik iš lesyklos žiaumot tesugeba - katės su varpleiu negirdi.
Juoda graži katė. Ir sako - miau, duok ėst. Greičiau, aš valgyt noriu.
Tą dien jai pasisekė - turėjau kumpelio, šiaip, mėsą valgau retai, namie nelaikau. Matyt katės karma dieną prieš tai man davė signalą - rytoj pas tave ateis graži juoda katė, kuo vaišinsi? Kukurūzų dribsniais??? Va, žiūrėk, kumpelis. Imk.
Katė ryjo kumpelį, šlamšė su alkanoms katėms būdingu - chamchamcham...
Ir sulapnojus sako - duok dar.
Todėl man katės ir patinka. Jos neapsimetinėja. Noriu ėst, duok. Suėdė. Nuėjo. Nieko nežadėjo. Nei mylėt amžinai, nei  virtuvę sutvarkyt. Todėl viskas paprasta, aišku, be pretenzijų.
Katės nieko nežada. Jos myli tave, nes tu joms patinki. Nes ėst duodi, nes ant tavo kelių patogu ir šilta miegot, nes paglostai ir už ausies pakasai, nes ryte tavo kojų pirštus smagu pakramtyti. Ir tau, žmogau, juk irgi patinka mane glostyti - juk taip. Nes mes, katės, gražios, mūsų kailis švelnus, mus taip malonu glostyti ir murkiam mes labai jaukiai. Mes katės - džiaugsmo gumulai, antidepresantai, antijuoditvarkingidrabužiantai ir nereikalingų daiktų naikintojai.
Liurbiai šiuo atveju pralošia katėms. Visų pirma - jie negražūs. Visų antra - jų nesinori glostyti. Visų trečia - jeigu jie išeitų iš namų ir negrįžtų niekas neklijuotų ant stulpo "Dingo Krisas, radusiems 40 svarų".
Lirbiai žada - sutvarkyti namus, nepalikti veidaplaukių ant kriauklės, nenaudoti mano keptuvės. Ir pažadų nepildo. Liurbiai smirdi. Liurbiai šimtą liurbilijonų kartų pralošia katėms.
Todėl liurbiai užklijavo katės įėjimą virtuvės duryse -  negali pakelti konkurencijos.



4 komentarai:

  1. Visa tiesa apie kates... Turiu ir aš čia vieną juodai šokoladinį Angoros katiną, tik kumpelių neėda, o savo sausiukus mėgsta. O jei nuperku paštetėlio, tai net sakiniais kalbėti pradeda :D
    O vat dėl skambaliuko , tai jau aš čia būsiu pasišiukšlinus, nes mano džigitas su skambaliuku. Dabar paukščių savo dydžio nors nenešioja, o tai atsibodo aukas nuo durų rankioti.
    Praktiškai katinai eina be konkurencijos, vos ne bet prieš ką, apie liurbius net nekalbu :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vat aš niekaip nesuprantu skambaliuko paskirties. Man tai atrodo labai sadistiškai, nes aš pati išprotėčiau jei man po kaklu dzindziliuotų pastoviai.
      Taip tai, aš įtariu, kad kačių nemylintys piliečiai tiesiog jiems pavydi meilės. :))

      Panaikinti
    2. Kalbėjau su saviškiu, sakė jo visai neerzina tas skambaliukas (beje, visokių yra) , o kaip tik patenkintas, kad tamsoje ant jo neužlipu. Visur girdisi "jingle bells, jingle bells... :D".
      O tau negaila paukščių, įvairiausio didumo, šikšnosparnių, pelyčių? Kai tik pameta ankaklį su skambaliuku, tuoj pat ką nors parneša, tik uždedu - ir vėl ramu.

      Panaikinti
    3. Koks protingas katinas. Perduok linkėjimus. ;)
      Man viena moteriškė bandė įrodyti, kad katės yra blogis, nes paukščius medžioja. Kažkaip žmonės teisdami kates pamiršta, kad patys daug daugiau paukščiukų per savo gyvenimą suvalgo.

      Panaikinti