Sakau draugei:
- Noriu nusipirkti rūbams kabyklą tokią , kad ne ant krėslo versti, o tvarkingai sukabinti. Nes dabar aš turiu keletą mylimų patogių draubžių, išsiskalbiu ir vėl dėviu tuos pačius. Net neapsimoka į spintą ar komodą kišti, nes vėl reikės išimti. Tik laiko gaišimas, bevertės pastangos. (sarkazmas, šiaip tingiu) Tai kabo viskas ant durų ar sumesta ant krėslo.
- O tai tu spintą iš vis naudoji?
- Naudoju.
Atidaro spintą.
- Kas čia?
Spinta pilna rūbų.
- Rūbai, kurių nenešioju.

Kaip sunku būti moterim.

p.s. Kalbos puoselėtojai - "nešioti rūbūs" taip pat lietuviška kaip ir "dėvėti drabužius".